šapalas

1 šãpalas sm. (3^b) Š, Lc, Jnšk, Pn, An, Kli zool. 1. Lex24, Q124, SD75, R, MŽ, N, Sut, I, K, M, L, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, Rt, Mžk, Rsn gėlųjų vandenų karpinių šeimos žuvis (Leuciscus cephalus): Lietuvoje šapalų pasitaiko daugiausia mažesnėse srauniose upėse, kur šaltas švarus vanduo ir smėlėtas arba akmenuotas dugnas T.Ivan. Skani mėsa šãpalo J. Šãpalas yra storas, su raudonais sparnais, su juoda uodega Grg. Šãpalas yra baugi žuvis Jrb. Šapalaĩ labai tveria velnio kumelius (laumžirgius) Ob. Ka sriovės nėra, nelenda ešeriai, lydekos, raudos tos, šapalaĩ, nė vienas nelenda – tura būti sriovė Vvr. Šapalaĩ plauko būriais, šoka prieš [v]andenį Ds. Žvirblių [kaimo] prūde būdavo šapalų̃ kaip paršų didumo Ėr. ^ Trankėsi trankėsi kap šãpalas an meškerės i pametė paskui [žmoną] Plv. 2. KŽ kuoja, mekšras (Rutilus rutilus). 3. NdŽ, Plng strepetys (Leuciscus leuciscus): Baltasis šapalas, bėgūnas, jelčius, strapanas T.Ivan. [Pavasarį] ūdra vėl merks bajoriškus ūsus į upokšnį, laukdama sidabrinio šapalo sp. 4. I, E, BŽ628, Mt, KŽ meknė (Leuciscus idus): Meknys, striauka; literatūroje kartais neteisingai būdavo vadinama šapalu rš.

◊ kaĩp šãpalas apie labai pavargusį ar girtą: Parėjau kaĩp šãpalas, čiut kojas parvilkau Svn. Čia visi girti – kaĩp šapalaĩ Pnm.